naujynininkas

naujỹnininkas, -ė (dial.) smob. (1) Bru žr. naujienininkas: Aš naujỹnininkas, i ve noriu pažiūrėt, kas to[je] dėžė[je] yr Smln. Saulytė ta didei naujỹnininkė yr, daug naujynų žino Pgg. Naujỹnininkė tu esi begalinė Vn.